Antradienį, birželio 7 d., 104-ąją karo dieną, paskelbtoje kasdienėje žinioje Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas Sviatoslavas Ševčukas prašė karštai melstis už Luhansko regiono gyventojus. 

Tarptautinis katalikų akcijos forumas ir kitos katalikiškos organizacijos pakvietė trečiadienį, birželio 8 d., 13.00 val., Romos laiku, skirti maldos susitikimams už taiką Ukrainoje, Izraelyje ir Palestinoje.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Tarpreliginio dialogo dikasterijos narius, pradėjusius savo plenarinę asamblėją. 

Šventoji Dvasia mus moko ir mums primena Jėzaus žodžius, padeda juos suprasti, kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio – Sekminių iškilmės – vidudienį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems.

Sekmadienio vidudienį popiežius priminė, kad agresija prieš Ukrainą trunka jau daugiau kaip šimtą dienų, visus dar kartą paragino melstis už taiką, o valstybių vadovų prašė nestumti pasaulio į pražūtį.

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė grupę Armėnų apaštalinei Bažnyčiai ir kai kuriomis kitoms Rytų Ortodoksų Bažnyčioms priklausančių kunigų ir vienuolių, kurie dalyvavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos surengtame susitikime.

Ukrainiečiai gina savo žemę šimtą dienų; šimtą dienų sulaiko galingas rusų pajėgas. Tačiau tai ir šimtas dienų, per kurias ypatingai jaučiame Dievo buvimą tarp mūsų, sakė Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas Kyjivo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas penktadienio, birželio 3 d., 100-osios karo dienos rytą paskelbtoje žinioje.

Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas Poznanės arkivysk. Stanisławas Gądeckis neseniai grįžo iš Ukrainos. Agentūrai SIR jis pasakoja apie gegužės 17–20 d. vykusią kelionę, kuri jame sustiprino „šalies atgimimo viltį“. Jis pažymi, kad šiandien ukrainiečiai kovoja gindami savo žemę ir Europos vertybes.

Kardinolas Leonardo Sandri trečiadienį, birželio 1 d., išvyko susitikti su Rumunijos graikų katalikų didžiosios arkivyskupijos ganytojais ir tikinčiaisiais, padėkoti už tai, ką Bažnyčia Rumunijoje ir šalies institucijos daro priimdamos iš Ukrainos nuo Rusijos kariuomenės invazijos pasitraukusius gyventojus.

Trečiadienio, 98-osios karo dienos, rytą paskelbtoje kasdienėje vaizdo žinioje Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas vadovas priminė, kad birželio 1-oji – tai Tarptautinė vaikų gynimo diena ir prašė ypač melstis už vaikus.

Trečiadienio rytą, prieš bendrąją audienciją, popiežius Pranciškus susitiko su tarptautinės konferencijos „Pasaulinio ugdymo susitarimo plėtros kryptys“ dalyviais.

Popiežius pirmadienį, gegužės 30 d., audiencijoje priėmė šv. Jono Kalabrijos įkurtų Dievo Apvaizdos vargstančiųjų tarnų ir tarnaičių kongregacijos generalinės kapitulos narius. Pranciškus susitikimo dalyviams patikino, kad kongregacijos charizma gailestingumo darbais liudyti Dievo Tėvo meilę vargstantiesiems Bažnyčiai yra dovana: „ji galės augti tiek, kiek pagal ją gyvensite ir ja dalysitės“.

Jėzaus žemiško gyvenimo kulminacija yra jo įžengimas į dangų. Tikėjimo išpažinome sakome: „Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje“. Ką reiškia šis įvykis? – klausė popiežius per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą. Pranciškus kvietė susimąstyti apie du Jėzaus veiksmus prieš įžengimą į dangų.

Pandemija, karas Ukrainoje, naujos įtampos tarp Izraelio ir Palestinos sulėtino, bet nesustabdė piligrimų srautų į Šventąją Žemę. Nazareto šventovės rektorius br. Bruno Varriano juos kviečia vienytis maldoje už taiką.

Ketvirtadienį ir penktadienį, gegužės 26 ir 27 d., 92-ąją ir 93-ąją karo dienomis, savo kasdienėse vaizdo žiniose Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas tęsė apmąstymus apie pavojų mūsų sielų išganymui ir mūsų bendruomeniniam gyvenimui, kurį kelia aktyvus ir pasyvus bendrininkavimas kito daromoje nuodėmėje.

Popiežius Pranciškus pasiuntė vaizdo žinią Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos nariams, kurie dalyvavo savo kasmetiniame plenariniame posėdyje. Kai kurie komisijos nariai dalyvavo posėdyje asmeniškai Romoje, kiti – nuotoliniu būdu.

Prasidėjo ketvirtas karo Ukrainoje mėnuo. Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas nuo pat vasario 24-osios kiekvieną rytą savo feisbuko paskyroje ir oficialiame Bažnyčios portale paskelbia vaizdo žinią, kurioje komentuoja svarbiausia žinias ir guodžia savo bendruomenės tikinčiuosius bei visus ukrainiečius.

Tęsdamas katechezę apie senatvę, šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus komentavo Koheleto knygos žodžius: „Tuštybių tuštybė. Viskas tuštybė“.

Popiežius trečiadienį bendrosios audiencijos pabaigoje paminėjo tragediją pradžios mokykloje Teksaso valstijoje, kur žuvo 21 žmogus, tarp jų 19 moksleivių. Popiežius užtikrino savo maldą ir tragedijos kontekste labai stipriais žodžiais pasmerkė prekybą ginklais.

Fronto linija driekiasi nuo Charkivo, šiaurėje, iki Chersono, pietuose, apie 3 000 kilometrų. Abejose pusėse kaunasi šimtai tūkstančių kovotojų. Šiam karui nėra lygių nuo II Pasaulinio karo laikų. Ukraina toliau didvyriškai kovoja su agresore Rusija ir liudija, kad yra vertybių, dėl kurių verta mirti, 88-osios karo dienos vaizdo žinioje pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Sekmadienio ir pirmadienio žiniose tęsė bendrininkavimo nuodėmėje skatinant ir patariant temą. 

Praėjusį šeštadienį popiežius Pranciškus priėmė audiencijoje kardinolą Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą. Popiežius Pranciškus pavirtino stebuklus, įvykusius palaimintųjų Giovanni Battista Scalabrini ir Artemide Zatti užtarimu, o tai reiškia, kad artimiausiu metu jie bus skelbiami šventaisiais. Taip pat pripažintas stebuklas, kuris priskiriamas ispanų pasaulietei Maria de la Concepcion Barrecheguren y Garcia bei septynių Dievo tarnų herojiškas dorybes.

Minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtąsias metines LR Seime š.m. gegužės vyks konferencija „50 metų po Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“.

Konferencijos globėjas J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas.

Jūsų Eminencija, kaip manote, kokias Kronikos pamokas Lietuva išmoko, o kokias galbūt primiršo?